Pragulos – ir neteisingos odos priežiūros rezultatas

Vien sostinėje yra apie 4000 žmonių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Itin atidžios priežiūros reikia tokių, nuolat lovoje gulinčių ligonių, odos priežiūrai. Tik taip jie išvengs skaudžių ir nemalonių komplikacijų – pragulų. Tad kaip prižiūrėti odą, kad jos neatsirastų, ir ką daryti, kad pragulos gytų greičiau?

Didžiausia rizika – nejudantiems pacientams

„Benu vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, pragulos atsiranda dėl nepakankamos audinių kraujotakos, jų aprūpinimo deguonimi, mitybos sutrikimų. Jos gresia esant judėjimo sutrikimui – gulintiems ligoniams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose ar lovose ir kitiems, kurie patys negali pakeisti kūno padėties.

„Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties (stumiančios audinius viena kryptimi) ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai – negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atliekančiu maisto medžiagų, deguonies transportavimo funkciją. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, išorėje pokyčių galima nepastebėti. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos“, – aiškina vaistininkė.

Nuo pragulų labiausiai nukenčia tos vietos, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus – kryžkaulis, kulnai ir pan. Vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didesnė dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, odos suplonėjimo. Ilgai gulintiems jauniems nesąmoningiems pacientams po operacijų pragulų grėsmė taip pat yra didesnė.

„Kiti faktoriai, lemiantys pragulų susidarymą, yra odos būklė – per didelė drėgmė (pavyzdžiui, po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio lengvai atsiranda odos mikroįplyšimai. Taip pat baltymų, vitaminų stoka organizme. Kartais pragulos atsiranda ir dėl netinkamai pritaikytų galūnių protezų jų prijungimo vietose; burnoje – dėl dantų protezų sukeltų nutrynimų“, – apibendrina I. Norkienė.

Gydomos šiuolaikiniais tvarsčiais

Pasak vaistininkės, siekiant išvengti pragulų, gulinčius, nejudrius ligonius patariama vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėti. Jei jau yra atsiradusių paraudimų – o tai ženklas, kad pradėjo trikti kraujotaka, vystosi pragula – negalima ant jų guldyti paciento.

„Svarbu prisiminti, jog paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais – tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės. Pragulos gydomos šiuolaikiniais, moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3–7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Dėl minėtų tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – pataria I. Norkienė.

Tinkama profilaktika

BENU vaistininkė pažymi, jog pragulų profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems – kas 2 val. „Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką“, – sako I. Norkienė.

Pragulų profilaktikai gali būti naudojami ir silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai, atliekantys ir apsauginę, ir amortizacinę funkcijas. Jie – tinkama išeitis, kai nėra galimybės kas 2 val. pakeisti ligonio kūno padėtį. Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa – tepti ją emolientais. Gydytojui įvertinus odos būklę, papildomai gali būti skiriamas ir masažas.

Susiję straipsniai